- labėkas
- ×labė̃kas (sl.) sm. (2) 1. Švnč trobesio galo nuolaidi trikampė stogo dalis: Pirkia turi du labėkùs Grv. Kluono pėdžios, ant jų viškos, galuose labėkai Vlk. Po labėku sukarta dalgiai ir sukrautos malkos Ck. Taisyt reikia labėkas Dglš. 2. plona skara: Argi tau nešalta vaikščioti susirišusiai labėkù Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.